- šliužinėti
- šliužinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. NdŽ 1. šliaužioti, ropinėti: Senelis nuvedė į tokį baisų kambarį, kuriame raitėsi ir šliužinėjo visokios baisenybės LTR(Kbr). 2. L, Š, Rtr, Pv kiek šliuožti, čiuožti (ppr. pačiūžomis, slidėmis, rogutėmis): Vaikai ant ledo šliužinė́[ja] J. Šėnutėmis šliužinė́ti KŽ. Jų visi vaikai išejo ant ežero šliužinė́t Ds. | prk.: Tas žvilgsnys, lyg koki spinduliai, šliužinėja per jos veidą LzP. [Kalbėjo] šliužinėdama paviršiais, nesigilindama į tą, ko gerai nežinojo LzP. | refl.: Vaikai kad šliužinė́jas an ežero! Vžns. Vai kur buvai, berneli, vai kur vaikštinėjai? Ar nebuvai ant ledelio, nesišliužinėjai? LTR(Šl). 3. Dv kiek šliaužinėti, čiužinėti, ropinėti (ppr. paliekant šliūžę): Antys šliužinė́ja po pievą DŽ. Ieškom abu, šliužinėjam po purvą Šd. Kas čia važinėja, kas čia šliužinėja po manas avižėles? LTsIII136(Dv). 4. A1884,365 silpnai vaikščioti: Ji vos paeina, ale da šliužinė́[ja] visą dieną Smln. 5. kiek vaikštinėti (ppr. be tikslo), bastytis: Vaikis šliužinė́[ja] apie motriškas J. Ko tu čia šliužinė́ji?! Prn. Po namus su lazute šliužinė́[ja] Jrb. \ šliužinėti; pašliužinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.